Mediation in cross-border succession matters: issues of approval, recognition and enforcement of settlement agreements
DOI:
https://doi.org/10.3846/bm.2026.2449Abstract
This article examines the significance of mediation in cross-border succession matters, focusing on the legal nature, legal effects, and enforceability of settlement agreements concluded through mediation within the framework of European Union law. Cross-border succession relationships are governed by Regulation (EU) No 650/2012; however, the diversity of jurisdictions and the complexity of applicable law contribute to the emergence of cross-border disputes, increasing the practical importance of alternative dispute resolution mechanisms, particularly mediation. The article analyses the use of mediation in succession proceedings under Regulation (EU) No 650/2012 and assesses how amicable outcomes achieved through mediation and formalised in settlement agreements are integrated into the resolution of succession cases, including issues related to the approval, recognition, and enforcement of such agreements in a cross-border context. Particular attention is devoted to the role of notaries, both as mediators and as potential guarantors of the legal certainty and validity of settlement agreements in cross-border succession matters. Drawing on legal doctrine and the case law of the Court of Justice of the European Union, the article identifies the main legal challenges associated with formalising mediation outcomes and with the recognition and enforceability of settlement agreements in other Member States of the European Union in cross-border succession cases.
Keywords:
mediation, cross-border succession, settlement agreements, recognition and enforcement, notaries, alternative dispute resolutionHow to Cite
Adeoye, O. D. (2024). Leadership in mediation processes in domestic, tribal, religious, and international conflict [Doctoral dissertation, Selinus University of Sciences and Literature]. https://uniselinus.education/sites/default/files/2025-03/Olukunle%20Dare%20Adeoye%20.pdf
Alexander, N. (2012). Harmonisation and diversity in the private international law of mediation: The rhythms of regulatory reform. In K. J. Hopt & F. Steffek (Eds.), Mediation: Principles and regulation in comparative perspective (pp. 131–204). Oxford University Press. https://doi.org/10.1093/acprof:oso/9780199653485.003.0002
Clayton, G., Duursma, A., & Mason, S. (2023). What is peace mediation? Understanding the sources of conceptual confusion in the practice and study of mediation (Joint brief series: Improving Mediation Effectiveness). Folke Bernadotte Academy, ACCORD. https://css.ethz.ch/content/dam/ethz/special-interest/gess/cis/center-for-securities-studies/pdfs/Clayton_et_al.what_is_peace_mediation.2023.pdf
Coben, J. R., & Thompson, P. N. (2006). Disputing irony: A systematic look at litigation about mediation. Harvard Negotiation Law Review, 11.
Coleman, P. T., Deutsch, M., & Marcus, E. C. (Eds.). (2014). Handbook of conflict resolution: Theory and practice. Jossey-Bass.
Council of the Notariats of the European Union. (2024). https://www.europeanlawinstitute.eu/membership/institutional-members/council-of-the-notariats-of-the-european-union/
European Commission for the Efficiency of Justice. (2019). European handbook for mediation lawmaking (Report No. CEPEJ(2019)9). https://rm.coe.int/cepej-2019-9-en-handbook/1680951928?utm
Europos Parlamentas ir Taryba. (2004, balandžio 21). Reglamentas sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, kuriuo tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams (reglamentas (EB) Nr. 805/2004).
Europos Parlamentas ir Taryba. (2008, gegužės 21). Dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (direktyva 2008/52/EB).
Europos Parlamentas ir Taryba. (2012, liepos 4). Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (reglamentas (ES) Nr. 650/2012).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. (2020, liepos 16). Sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą), inicijuotoje E. E. (Byla C-80/19).
Groom, A. J. R. (1986). Problem solving in international relations. In E. E. Azar and J. W. Burton (Eds.), International conflict resolution (pp. 85–91). Lynne Rienner Publishers.
Gumuliauskienė, L. (2008). Užsienio teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas civiliniame procese [Doctoral dissertation, Vilniaus universitetas].
Jasmaniar, J., & Nurhaedah, N. (2024). Principle of good faith in peace agreements via mediation. Journal of Law, Politic and Humanities, 4(2), 64–71. https://doi.org/10.38035/jlph.v4i2.316
Juškaitė-Vizbarienė, J. (2014). Ar mediatoriui kyla civilinė atsakomybė už ydingą vadovavimą mediacijos procesui? Teisės apžvalga, 1(11), 99–138.
Kaminskienė, N. (2011). Alternatyvus civilinių ginčų sprendimas: monografija. Registrų centras.
Kaminskienė, N., Račelytė, D., Tvaronavičienė, A., Mienkowska-Norkienė, R., Atutienė, E., Štaraitė-Barsulienė, G., Saudargaitė, I., Uscila, R., Banys, A., & Langys, E. (2013). Mediacija. Mykolo Romerio universitetas.
Kaminskienė, N., Sondaitė, J., Tvaronavičienė, A., Račelytė, D., Langys, E., & Intė, O. (2019). Mediatoriaus vadovas: metodinis leidinys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Korsakovienė, I. (2022). Mediatoriaus nešališkumo principas ir jo įgyvendinimas Lietuvoje. In Teisinės minties šventė 2022: studentų mokslinių straipsnių rinkinys (pp. 244–268). Mykolo Romerio universitetas.
Kosatyj, V. (2010). Teisės tikslas ir socialinių grupių prioritetų įvairovė. Teisė, 74, 105–117.
Kraemer, R. (2024). Mediacija advokato veikloje: teoriniai pagrindai ir taikymo ypatumai [Doctoral dissertation, Mykolo Romerio universitetas].
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. (2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje (Nr. 3K-3-409-701/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. (2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje (Nr. e3K-3-43-378/2019).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. (2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje (Nr. e3K-3-422-378/2020).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. (2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje (Nr. e3K-3-244-469/2021).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. (2023). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje (Nr. e3K-3-129-701/2023).
Lietuvos Respublikos Seimas. (1992). Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (Nr. I-2882). https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BE3136A78E80/TAIS_25777
Lietuvos Respublikos Seimas. (2002). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso kodeksas (Nr. IX-743). Teisės aktų registras. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2E7C18F61454/TAIS_441085
Lietuvos Respublikos Seimas. (2008). Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas (Nr. X-1702). Teisės aktų registras. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.27B041C4CCDE/gQsKkDDtHt
Lietuvos Respublikos Seimas. (2008). Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojantis Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (Nr. X-1809).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. (2016). Įsakymas „Dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“ (Nr. 1R-85). Teisės aktų registras. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6f2149a0e03111e59cc8b27b54efaf6e/asr
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. (2025, August 11). Testamentų registrui šiemet patikėta saugoti per 11 tūkst. naujų testamentų. https://tm.lrv.lt/lt/naujienos-2/testamentu-registrui-siemet-patiketa-saugoti-per-11-tukst-nauju-testamentu-m3c/
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. (2016). Lietuvos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje (Nr. eA-2466-492/2016).
Majūtė, V., Čiomanas, J., Lukaševičiūtė-Binkulienė, D., Šaltauskienė, S., Venclovienė, S., Stračkaitis, M., & Čaplinskienė, E. (2014). Notariato teisė [Notarial law]. Druka.
Mikelėnas, V. (2003). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: šeštoji knyga: prievolių teisė (Vol. 1). Justitia.
Moffitt, M. L. (2003). Suing mediators. Boston University Law Review, 83, 147–207.
Mozumder, F. S. (2023). Effectiveness of alternative dispute resolution (ADR) mechanisms for conflict resolution in the context of Bangladesh. ResearchGate. https://www.researchgate.net/publication/389814422_Effectiveness_of_Alternative_Dispute_Resolution_ADR_Mechanisms_for_Conflict_Resolution_in_the_Context_of_Bangladesh
Mwaya, T. M. (2022). Beyond the courtroom: Mediation as a pathway to family peace. University of Nairobi, School of Law.
Nekrošius, V. (1997). Notariato teisė. Dangerta.
Pasqualis, P. (2010). Notarinių dokumentų judėjimo Europos teisinėje erdvėje problema (PE 425.656 LT). Europos Parlamentas. https://www.notaiopasqualis.eu/wp-content/uploads/2023/05/Il_problema_della_circolazione_degli_atti_notarili_nello_spazio_giuridico_europeo_Notaio_Pasqualis_LT.pdf.
Ruhe, C., Dankenbring, M., Volg, I. (2024). How mediators shape the content of peace agreements: A framework of negotiations over issues. OSF Preprints. https://doi.org/10.31219/osf.io/wht72
Simaitis, R. (2004). Taikos sutartis Lietuvos privatinėje teisėje. Justitia, 1(49), 8–22.
Štaraitė-Barsulienė, G. (2012a). Notaro kaip mediatoriaus vaidmuo paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Socialinis darbas, 11(2), 301–314.
Štaraitė-Barsulienė, G. (2012b). Mediacijos taikymo galimybės notaro veikloje. Socialinių mokslų studijos, 4(1), 233–250.
Tapoohi v. Lewenberg, (No 2), [2003] VSC 410.
Vėbraitė, V. (2009). Šalių sutaikymas civiliniame procese [Doctoral dissertation, Vilniaus universitetas].
Žukauskaitė-Tatorė, M. (2021). Privalomosios mediacijos civiliniuose ginčuose ir teisės į teisminę gynybą santykio problemos [Doctoral dissertation, Vilniaus universitetas].
Downloads
Published
Conference Event
Section
Copyright
License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
