Pastato inžinerinių sistemų valdymo galimybių tyrimas derinant šiluminį komfortą
DOI:
https://doi.org/10.3846/da.2026.2475Kalba:
AnglųSantrauka
Šiame straipsnyje nagrinėjamos pastato inžinerinių sistemų valdymo galimybės pagal BREEAM kriterijus, siekiant užtikrinti kuo geresnį šiluminį ir vizualinį komfortą pastato naudotojams bei optimizuojant energijos suvartojimą. Tam sukurtas pastato dinaminis energinis modelis IES VE aplinkoje, kurioje integruoti šiluminio ir vizualinio komforto bei energijos sąnaudų vertinimo kriterijai. Nustatant vertinimo kriterijus, atsižvelgta į BREEAM reikalavimus ir 2030–2050 m. klimato kaitos scenarijų. Remiantis modeliavimo rezultatais, pasiūlytas pastato ŠVOK sistemų valdymo optimizavimas, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir išlaikyti šiluminio bei vizualinio komforto atitiktį BREEAM reikalavimams. Nors nagrinėjamas pastatas atitinka A++ energinio naudingumo klasę, nustatyta, kad ŠVOK sistemų modifikacijos leidžia reikšmingai sumažinti šildymo energijos sąnaudas, išlaikant BREEAM nustatytą šiluminį ir vizualinį komfortą. Didžiausią energijos taupymo efektą lemia optimalus ŠVOK sistemų darbo pradžios ir pabaigos grafiko suderinimas bei temperatūros pažeminimas ne darbo metu. Papildomai į šildymo sistemą integravus šilumos siurblį ir optimizavus ŠVOK veikimo grafiką kartu su temperatūriniu pažeminimu, šildymui sunaudojamos energijos kiekis sumažėjo nuo 136,61 MWh/metus iki 88,54 MWh/metus, t. y. maždaug ~35,19 %.
Reikšminiai žodžiai:
BREEAM, IES VE, mikroklimatas, natūralios apšvietos koeficientas, PMV, PPD, šiluminis komfortas, ŠVOK valdymas, vizualinis komfortasGaitan, N. C., Ungurean, I., Roman, C., & Francu, C. (2022). An optimizing heat consumption system based on BMS. Applied Sciences, 12(7), Article 3271. https://doi.org/10.3390/app12073271
Integrated Environmental Solutions. (n.d.). Virtual Environment. https://www.iesve.com/
Intergovernmental Panel on Climate Change. (n.d.). https://www.ipcc.ch/
International Organization for Standardization. (2025). Ergonomics of the thermal environment — Analytical determination and interpretation of thermal comfort using calculation of the PMV and PPD indices and local thermal comfort criteria (ISO Standard No. 7730:2025). https://www.iso.org/standard/85803.html
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2005). Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (2005, birželio 9 d., Nr. D1-289). https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1F3FB56815CB/asr
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2016). Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (2016, lapkričio 11 d., Nr. D1-754). https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2c182f10b6bf11e6aae49c0b9525cbbb/asr
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2024). Statybos techninis reglamentas STR 2.01.12:2024 „Statybų klimatologija“ (2024, rugsėjo 30 d., Nr. D1-320). https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0ccb92d07ef511efabdbb4a1fc8b0b63
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2009). Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (2009, gruodžio 29 d. Nr. V-1081). https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.480FD840BA61
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2014). Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (2014, balandžio 30 d. Nr. V-520). https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2f7d7690d52311e3bb00c40fca124f97
Lietuvos standartizacijos departamentas. (2019). Pastatų energinis naudingumas. Pastatų vėdinimas. 1 dalis. Pastatų energinio naudingumo projektavimo ir vertinimo vidaus aplinkos įvesties parametrai, susiję su patalpų oro kokybe, šilumine aplinka, apšvietimu ir akustika. M1–6 modulis (LST EN 16798–1:2019). https://eshop.lsd.lt
Meteonorm. (n.d.). Meteonorm weather database. https://mn8.meteonorm.com/en/
Downloads
Paskelbta
Konferencija
Sekcija
Autorių teisės
Licencija

Šiam kūriniui suteikta „Creative Commons Priskyrimo 4.0 tarptautinė“ licencija.
