Azovo jūros žaliųjų ir rudųjų dumblių bei kukurūzų krakmolo kompozitų garso sugerties tyrimas

Santrauka

Sąlygos, neatitinkančios normatyviniuose dokumentuose nurodytų verčių švietimo ir darbo aplinkoje, neigiamai veikia kognityvinius gebėjimus, mokymosi efektyvumą ir darbuotojų savijautą, todėl ieškoma veiksmingų triukšmo ir aidėjimo trukmės mažinimo sprendimų. Vienas galimų sprendimų – garsą sugeriančios medžiagos iš natūralių medžiagų. Nors praktikoje naudojama nemažai skirtingų rūšių natūralių pluoštų, tačiau dumblių akustinės savybės dar nėra pakankamai ištirtos. Šiame darbe tiriama džiovintų Azovo jūroje randamų rudųjų ir žaliųjų dumblių bei kukurūzų krakmolo kompozitų garso sugertis. Garso sugerties koeficientas nustatytas interferometru pagal ISO 10534-2 standartą, 160–5000 Hz dažnių diapazone. Mėginiai paruošti 50 mm storio formose, keičiant rišiklio koncentraciją (0–30 %) ir mėginių tankį (150, 200 ir 300 kg/m³). Rezultatai parodė, kad vidutinis garso sugerties koeficientas kito nuo 0,55 iki 0,64, o didžiausios reikšmės pasiektos 200 kg/m³ tankio mėginiuose, kuriuose kukurūzų krakmolas sudarė 10 % ir 30 % mėginio masės. Nustatyta, kad didėjant rišiklio kiekiui garso sugerties pikas slenka į aukštesnių dažnių sritį, o didesnis mėginių tankis pagerina žemų dažnių sugertį. Darbo tikslas – įvertinti Azovo jūroje randamų rudųjų ir žaliųjų dumblių mišinio bei rišiklio (kukurūzų krakmolo) kompozito garso sugertį esant skirtingoms rišiklio koncentracijoms ir skirtingiems mėginių tankiams.