Biomasės pelenų naudojimo dirvožemio kokybei gerinti apžvalga: galimi privalumai ir taikymo galimybės

Abstract

Dirvožemio kokybė blogėja dėl žmogaus veiklos, ypač dėl didėjančio užterštumo, netinkamos priežiūros ir dirvožemio uždengimo įvairiomis dangomis. Tokie pokyčiai mažina infiltraciją, biologinį aktyvumą ir dirvožemio pralaidumą. Tuo pat metu, spartus biomasės energijos gamybos augimas lėmė didesnį susidarančių biomasės pelenų kiekį, keldamas susirūpinimą dėl atliekų apdorojimo ir poveikio aplinkai. Tačiau biomasės pelenai gali būti tvarus sprendimas dirvožemio kokybei gerinti. Biomasės pelenai, kuriuose gausu pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis, kalis ir fosforas, gali papildyti dirvožemį, kuriame šių maistinių medžiagų trūksta, taip pat sušvelninti dirvožemio rūgštėjimą. Dėl savo porėtos struktūros biomasės pelenai pagerina dirvožemio aeraciją, vandens sulaikymą ir šaknų įsiskverbimą, ypač smėlinguose ir degradavusiuose dirvožemiuose. Tokie metodai kaip granuliavimas pagerina biokuro pelenų panaudojimą, nes sumažina galimą sklaidą ore pelenams išdžiūvus ir tiekia lėtą maistinių medžiagų išsiskyrimą. Tyrimai parodė, kad tinkamai apdorotos pelenų granulės gali palaipsniui atiduoti maistines medžiagas, neviršydamos leistinų sunkiųjų metalų koncentracijos ribų. Gerai tvarkomi biomasės pelenai yra perspektyvus cheminių trąšų pakaitalas, didinantis žemės ūkio produktyvumą ir aplinkos tvarumą, taip pat mažinantis biomasės energijos šalutinių produktų problemas.