Probleminių sankryžų identifikavimo ir analizavimo metodologija Lietuvoje mirkomobilumo saugos požiūriu

Abstract

Mikromobilumas – sparčiai populiarėjantis transporto būdas mieste ne tik tarp vartotojų, bet ir tarp miesto plėtros specialistų. Tačiau, kaip ir daugelis kitų transporto rūšių, šis gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Vienas pagrindinių iššūkių – mikromobilumo vartotojų saugumas. Sparčiai išpopuliarėjus šiam transporto būdui, išaugo ir eismo įvykių, kuriuose jie dalyvavo, skaičius. Statistika rodo, kad apie 40 % visų šių eismo įvykių įvyko būtent sankryžose. Dėl šios priežasties, siekiant apsaugoti mikromobilumo eismo dalyvius, yra svarbu tikslingai ir pagrįstai plėtoti bei tobulinti esamą infrastruktūrą, ypač problemines sankryžas. Tačiau šiuo metu nėra tikslios metodikos, kuri leistų greitai identifikuoti problemines sankryžas mikromobilumo vartotojų saugos požiūriu. Šiame straipsnyje pristatoma metodika, kaip, remiantis viešai prieinama eismo įvykių statistika Lietuvos teritorijoje ir pasitelkus erdvinės analizės įrankį QGIS, galima nustatyti problemines sankryžas. Taip pat pateikiamas praktinis metodikos taikymo pavyzdys pasirinktoje Vilniaus miesto teritorijoje – identifikuojamos 8 probleminės sankryžos, o vienai iš jų siūlomas konkretus sprendimas, atsižvelgiant į eismo įvykių pobūdį ir charakteristikas.