Rišiklio įtakos padangų tekstilės pluošto kompozitinių plokščių garso sugerčiai tyrimas ir vertinimas

Abstract

Vykdant veiklą didelėse patalpose dažnu atveju susiduriama su nepakankamu akustiniu komfortu. Įvairūs sprendiniai yra taikomi, siekiant pagerinti akustines sąlygas. Pakabinamos lubos ir mineralinių vatų plokštės yra vieni iš būdingiausių sprendinių, kaip galima pagerinti patalpų akustinį komfortą. Tačiau, gaminant tokias plokštes, yra naudojami gamtiniai ištekliai ir eikvojami dideli energijos kiekiai. Padangų tekstilės pluoštas – tai atlieka, kuri gaunama perdirbant nebetinkamas naudoti padangas. Kartu su rišamąja medžiaga būtų sukurta kompozitinė garsą sugerianti plokštė, kuri būtų mažiau taršesnė alternatyva plačiai naudojamoms mineralinėms vatoms. Šio tyrimo tikslas yra ištirti, kokią įtaką akustinėms savybėms daro didėjantis rišamosios medžiagos kiekis kompozite. Garso sugerties koeficiento nustatymo metodas paremtas standartiniu metodu, aprašytu ISO 10534-2 standarte. Tyrimo rezultatai parodė, kad, didėjant rišamosios medžiagos kiekiui kompozite nuo 10 iki 50 %, garso sugertis visame spektre mažėja vidutiniškai nuo 4 iki 30 % (kuo didesnis rišiklio kiekis, tuo labiau mažėjo garso sugertis). Gauti rezultatai rodo, kad rišiklio kiekis kompozite lemia kompozitinės garsą sugeriančios plokštės garso sugerties gebą.