Energijos vartojimo spragų tyrimas administraciniame pastate

Abstract

Šiuo metu Europos Sąjungoje ypač daug dėmesio skiriama šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir energijos vartojimo mažinimui. Pastatai čia atlieka svarbų vaidmenį, nes dėl jų susidaro apie 36 % viso ES išmetamo CO2 kiekio. Todėl didesnis pastatų energijos vartojimo efektyvumas yra esminis dalykas siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai. Buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad, nors pastatai projektuojami kaip energiškai efektyvūs ar beveik nulinės energijos, faktinis energijos suvartojimas A, A+ pastatuose gali viršyti net 1,5–2,5 karto, lyginant su deklaruotu energinio naudingumo sertifikate. Šis nesutapimas vadinamas energinio naudingumo spraga EPG (angl. Energy Performance Gap). Šiame darbe analizuojamos administracinio pastato EPG atsiradimo priežastys ir, remiantis faktiniais stebėsenos duomenimis, vertinama galimybė sumažinti atotrūkį tarp teorinių ir faktinių suvartojamų energijos kiekių. Nustatyta, kad analizuojamu atveju esminės EPG priežastys yra pastato ŠVOK sistemų valdymo neefektyvumas.