Triukšmo taršos mažinimo technologijų vertinimas: sąsajos tarp darbo aplinkos kokybės ir organizacijos konkurencingumo
DOI:
https://doi.org/10.3846/da.2026.2301Kalba:
AnglųSantrauka
Triukšmas darbo aplinkoje yra vienas svarbiausių profesinės rizikos veiksnių, darančių neigiamą poveikį darbuotojų fizinei ir psichologinei sveikatai, darbo kokybei ir organizacijų veiklos efektyvumui. Ilgalaikis garso slėgio lygio poveikis siejamas su stresu, nuovargiu, dėmesio koncentracijos sutrikimais, sumažėjusiu produktyvumu ir darbuotojų nepasitenkinimu darbo aplinka. Šio tyrimo tikslas – įvertinti garso slėgio lygį VILNIUS TECH darbo aplinkoje, nustatyti pagrindinius triukšmo šaltinius ir išanalizuoti triukšmo mažinimo priemonių reikšmę darbuotojų savijautai, organizacijos konkurencingumui. Tyrime taikyta sisteminė mokslinės literatūros analizė pagal PRISMA metodiką, atlikta 248 darbuotojų apklausa, aplinkos garso slėgio lygio matavimai naudojant „Breeze Technologies“ v7.0 jutiklius ir daugiakriterė AHP analizė. Literatūros analizė atskleidė, kad triukšmo mažinimo technologijos – garsą izoliuojančios medžiagos, akustinės pertvaros, išmaniosios stebėsenos sistemos ir dirbtiniu intelektu pagrįsti sprendimai – prisideda prie darbo aplinkos kokybės gerinimo, darbuotojų produktyvumo didinimo ir organizacijų konkurencingumo stiprinimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad 65 % respondentų susiduria su triukšmo problema darbo aplinkoje, o pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra išorinė miesto aplinka (58 %), kolegų pokalbiai (43 %), ventiliacijos sistemos ir kompiuterinė technika. Nustatyta, kad didžiausi garso slėgio lygiai buvo fiksuojami Linkmenų rūmuose, kur dienos metu garso slėgio lygis siekė 75–77 dBA, o Saulėtekio ir Plytinės rūmuose nustatyti reikšmingi sezoniniai ir paros svyravimai. AHP analizė parodė, kad didžiausią įtaką triukšmui vertinti turi darbuotojų nusiskundimai ir triukšmo poveikis susikaupimui (po 0,321), o objektyvūs akustiniai rodikliai buvo vidutinio svarbumo kriterijai. Tyrimas patvirtino, kad net ir vidutinio intensyvumo foninis triukšmas gali neigiamai paveikti darbuotojų emocinę savijautą, susikaupimą ir darbo kokybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuoseklus triukšmo mažinimo priemonių taikymas yra svarbi sąlyga gerinant darbo aplinkos kokybę, darbuotojų gerovę ir organizacijos konkurencingumą.
Reikšminiai žodžiai:
triukšmas, konkurencingumas, darbo aplinkos kokybė, viešasis sektoriusBasner, M., Babisch, W., Davis, A., Brink, M., Clark, C., Janssen, S., & Stansfeld, S. (2014). Auditory and non-auditory effects of noise on health. The Lancet, 383(9925), 1325–1332. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(13)61613-X
Burinskienė, A., & Nalivaikė, J. (2024). Digital and sustainable (twin) transformations: A case of SMEs in the European Union. Sustainability, 16(4), Article 1533. https://doi.org/10.3390/su16041533
Chen, X., Liu, M., Zuo, L., Wu, X., Chen, M., Li, X., An, T., Chen, L., Xu, W., Peng, S., Chen, H., Liang, X., & Hao, G. (2023). Environmental noise exposure and health outcomes: An umbrella review of systematic reviews and meta-analysis. European Journal of Public Health, 33(4), 725–731. https://doi.org/10.1093/eurpub/ckad044
European Agency for Safety and Health at Work. (2005). Noise in figures. Office for Official Publications of the European Communities. https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:36ac3e74-fbfd-4b81-ae23-0ccd1485ca67.0001.02/DOC_2&format=PDF
European Commission. (2017). Report from the Commission to the European Parliament and the Council on the implementation of the Environmental Noise Directive in accordance with Article 11 of Directive 2002/49/EC (COM/2017/0151). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=celex%3A52017DC0151&utm
Kanu, L. K., Lwara, S. M. K., & Meng, X. (2025). Impacts of workplace noise exposure and mitigation strategies: A scoping review. Discover Public Health, 22, Article 214. https://doi.org/10.1186/s12982-025-00611-9
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2011). Įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo (2011, birželio 13 d., Nr. V-604) https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8B79388EACD2
Münzel, T., Schmidt, F. P., Steven, S., Herzog, J., Daiber, A., & Sørensen, M. (2018). Environmental noise and the cardiovascular system. Journal of the American College of Cardiology, 71(6), 688–697. https://doi.org/10.1016/j.jacc.2017.12.015
National Institute on Deafness and Other Communication Disorders. (2025, April 16). Noise-induced hearing loss. U.S. Department of Health and Human Services. https://www.nidcd.nih.gov/health/noise-induced-hearing-loss
Song, J., Zhou, S., Kwan, M.-P., Liao, Y., Liu, D., & Zhang, X. (2025). Association between real-time noise exposure in broader activity contexts and job satisfaction: Evidence from Guangzhou, China. Cities, 161, Article 105912. https://doi.org/10.1016/j.cities.2025.105912
World Health Organization. (2018). Environmental noise guidelines for the European Region. https://www.who.int/publications/i/item/9789289053563
Xiao, J., Fei, T., Yu, B., Huang, Y., & Du, Y. (2025). Street view images help to reveal the impact of noisy environments on the survival duration of stroke patients. International Journal of Health Geographics, 24, Article 27. https://doi.org/10.1186/s12942-025-00416-8
Downloads
Paskelbta
Konferencija
Sekcija
Autorių teisės
Licencija

Šiam kūriniui suteikta „Creative Commons Priskyrimo 4.0 tarptautinė“ licencija.
