Centralizuoto šilumos tiekimos ir šilumos siurblio taikymo analizė tipiniame nerenovuotame daugiabutyje
DOI:
https://doi.org/10.3846/da.2026.2269Kalba:
AnglųSantrauka
Straipsnyje nagrinėjamos šilumos siurblių integravimo galimybės nerenovuotame daugiabutyje, prijungtame prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tyrimo tikslas – įvertinti hibridinės šilumos tiekimo sistemos, derinančios oras–vanduo tipo šilumos siurblį ir centralizuotą šilumos tiekimą, techninį bei ekonominį pagrįstumą. Analizė atlikta remiantis faktiniais 2023 m. šilumos suvartojimo duomenimis (471,82 MWh per metus) ir kompiuteriniu modeliavimu, naudojant programą „EnergyPRO“. Bazinis scenarijus, atspindintis esamą centralizuoto šilumos tiekimo situaciją, lygintas su trimis hibridinės sistemos veikimo scenarijais, kurie skyrėsi šilumos siurblio atjungimo temperatūra (lauko oro temperatūros –5 °C, –10 °C ir –15 °C). Modeliavimo rezultatai parodė, kad visais nagrinėtais atvejais pasiekiamas reikšmingas metinių eksploatacinių sąnaudų sumažėjimas, viršijantis 50 %, palyginti su baziniu variantu. Mažiausios metinės sąnaudos (21 740,51 Eur) nustatytos scenarijuje, kai šilumos siurblys veikia iki –15 °C lauko oro temperatūros. Ekonominė analizė parodė, kad hibridinės sistemos paprastasis atsipirkimo laikotarpis neviršija 5 metų, o diskontuotas atsipirkimo laikotarpis, taikant 5 % diskonto normą, išlieka trumpesnis nei 6 metai. Gauti rezultatai rodo, kad hibridinė šilumos tiekimo sistema gali būti racionalus ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas senos statybos daugiabučiuose pastatuose, ypač vykstant planuojamai centralizuotų šilumos tinklų infrastruktūros modernizacijai. Toks sprendimas leidžia sumažinti energijos sąnaudas, padidinti sistemos lankstumą ir prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų.
Reikšminiai žodžiai:
šilumos siurbliai, daugiabutis pastatas, energinis efektyvumas, hibridinė sistema, centralizuotas šilumos tiekimasCholewa, T., Bejan, A.-S., Miara, M., Schauer, C., Kosonen, R., Borodiņecs, A., Bogdanovičs, R., Amanowicz, Ł., Vering, C., Siuta-Olcha, A., Skwarczyński, M. A., Kropp, M., Kurnitski, J., Lungu, C., Croitoru, C., Afshari, A., d’Ambrosio Alfano, F. R., Müller, D., Nastase, I., ... Sekret, R. (2025). Challenges of integrating heat pumps in existing buildings. Energy, 326, Article 136158. https://doi.org/10.1016/j.energy.2025.136158
El Haj Assad, M., Nazari, M. A., Ehyaei, M. A., & Rosen, M. A. (2021). Heat pumps and absorption chillers. In M. El Haj Assad & M. A. Rosen (Eds.), Design and performance optimization of renewable energy systems (pp. 163–180). Academic Press. https://doi.org/10.1016/B978-0-12-821602-6.00013-4
Energijos skirstymo operatorius. (2026). Tarifų planai ir kainos 2026 metais. https://www.eso.lt/namams/elektra/tarifu-planai-kainos-atsiskaitymas/tarifu-planai-ir-kainos-2026-metais/4801
Fraga, C., Hollmuller, P., Schneider, S., & Lachal, B. (2018). Heat pump systems for multifamily buildings: Potential and constraints of several heat sources for diverse building demands. Applied Energy, 225, 1033–1053. https://doi.org/10.1016/j.apenergy.2018.05.004
International Energy Agency. (2022). The future of heat pumps. https://www.iea.org/reports/the-future-of-heat-pumps
Lämmle, M., Metz, J., Kropp, M., Wapler, J., Oltersdorf, T., Günther, D., Herkel, S., & Bongs, C. (2023). Heat pump systems in existing multifamily buildings: A meta-analysis of field measurement data focusing on the relationship of temperature and performance of heat pump systems. Energy Technology, 11(12), Article 2300379. https://doi.org/10.1002/ente.202300379
Soleimani, A., Davidsson, P., Malekian, R., & Spalazzese, R. (2025). Modeling hybrid energy systems integrating heat pumps and district heating: A systematic review. Energy and Buildings, 329, Article 115253. https://doi.org/10.1016/j.enbuild.2024.115253
Sun, L., Hu, Z., Mae, M., & Imaizumi, T. (2025). A predictive COP model for air source heat pumps under extreme heat conditions using no experimental data. Energy and Buildings, 339, Article 115749. https://doi.org/10.1016/j.enbuild.2025.115749
Downloads
Paskelbta
Konferencija
Sekcija
Autorių teisės
Licencija

Šiam kūriniui suteikta „Creative Commons Priskyrimo 4.0 tarptautinė“ licencija.
