Centralizuoto šilumos tiekimos ir šilumos siurblio taikymo analizė tipiniame nerenovuotame daugiabutyje

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos šilumos siurblių integravimo galimybės nerenovuotame daugiabutyje, prijungtame prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Tyrimo tikslas – įvertinti hibridinės šilumos tiekimo sistemos, derinančios oras–vanduo tipo šilumos siurblį ir centralizuotą šilumos tiekimą, techninį bei ekonominį pagrįstumą. Analizė atlikta remiantis faktiniais 2023 m. šilumos suvartojimo duomenimis (471,82 MWh per metus) ir kompiuteriniu modeliavimu, naudojant programą „EnergyPRO“. Bazinis scenarijus, atspindintis esamą centralizuoto šilumos tiekimo situaciją, lygintas su trimis hibridinės sistemos veikimo scenarijais, kurie skyrėsi šilumos siurblio atjungimo temperatūra (lauko oro temperatūros –5 °C, –10 °C ir –15 °C). Modeliavimo rezultatai parodė, kad visais nagrinėtais atvejais pasiekiamas reikšmingas metinių eksploatacinių sąnaudų sumažėjimas, viršijantis 50 %, palyginti su baziniu variantu. Mažiausios metinės sąnaudos (21 740,51 Eur) nustatytos scenarijuje, kai šilumos siurblys veikia iki –15 °C lauko oro temperatūros. Ekonominė analizė parodė, kad hibridinės sistemos paprastasis atsipirkimo laikotarpis neviršija 5 metų, o diskontuotas atsipirkimo laikotarpis, taikant 5 % diskonto normą, išlieka trumpesnis nei 6 metai. Gauti rezultatai rodo, kad hibridinė šilumos tiekimo sistema gali būti racionalus ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas senos statybos daugiabučiuose pastatuose, ypač vykstant planuojamai centralizuotų šilumos tinklų infrastruktūros modernizacijai. Toks sprendimas leidžia sumažinti energijos sąnaudas, padidinti sistemos lankstumą ir prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų.