ES šalių darnios plėtros vertinimas ES žaliojo kurso kontekste

Abstract

a. Klimato kaita yra viena iš didžiausių pasaulio problemų. Europos Komisija 2019 m. priėmė Europos žaliąjį kursą (EŽK), kuriame numatytas tikslas – iki 2050 m. Europa turi tapti klimatui neutraliu žemynu. EŽK paliečia daugelį sričių (pokyčius energetikoje, transporto elektrifikaciją, elektros energijos efektyvų vartojimą ir pan.) bei turi įtakos ne tik Europos Sąjungos (ES) šalims narėms, bet ir viso pasaulio darniam vystymuisi. Nors EŽK reglamentavimas vienodas visoms ES šalims, tačiau EŽK tikslų įgyvendinimo progresas skiriasi. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ES šalių darnią plėtrą aplinkosauginiu aspektu, siekiant EŽK tikslų. Atlikus mokslinės literatūros analizę, buvo nustatyta, kad daugelis autorių išskiria pagrindines taršos sritis – energetiką ir transportą. Nors dauguma tyrėjų nagrinėja didžiausią įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimams darančias sritis ar aplinkos taršos priežastis, tačiau trūksta tyrimų, vertinančių EŽK įgyvendinimą ES šalyse ir kaip joms sekasi siekti darnios plėtros. Atlikus klasterinę analizę, šalys buvo suskirstytos į keturis segmentus pagal didžiausią įtaką ŠESD išmetimui darančius statistinius rodiklius. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad tik mažiau nei pusės šalių ŠESD mažinimo rodikliai atitinka EŽK tikslus, o likusios šalys ateityje ŠESD mažinimui turės atlikti reikšmingas pertvarkas, kuo skubiau atsisakant taršą sukeliančių veiklų, kad numatyti EŽK tikslai būtų įgyvendinti iki 2050 m.