Socialinių inovacijų plėtros kliūčių analizė Lietuvoje

Abstract

Socialinės inovacijos yra naujos idėjos, produktai, paslaugos, procesai, kurie sprendžia socialinius ar aplin kosauginius iššūkius, didina visuomenės gerovę. Tai yra tendencingai auganti tyrimų tema, kuriai skiriamas didelis politinis dėmesys, Europos fondų programos ir panašios finansavimo iniciatyvos. Lietuvoje galima pastebėti labai mažą socialinių inovacijų skaičių ir sustingusią pažangą, nors skiriamos didelės politinės ir finansinės pastangos. Yra išlei džiama gausybė informacijos, tyrimų ir iniciatyvų, į kurias įsitraukia ne viena įtakinga valstybinė institucija, pavyz džiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos inovacijų centras, taip pat naudojami Europos Sąjungos fondai. Skiriamos didelės pinigų ir laiko investicijos, tačiau socialinės inovacijos Lietuvoje nesistengia ir nesukuria tinkamų sąlygų tvariai socialinių inovacijų plėtrai. Tuo pagrindu tyrimo tikslas – identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias SI sritis, kad būtų nustatyti galimi tobulinimo punktai. Tai padėtų kurti tinkamą plėtros strategiją, kuriant sąlygas socialinės inovacijos augimui ir diegimui Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti apžvelgsime socialinių inovacijų koncepciją, o empiri nėje dalyje išsikeltam tikslui pasiekti taikysime daugiatikslio vertinimo metodą COPRAS, kuris padės atlikti socialinių inovacijų lygio vertinimą. Statistinės analizės metodas padės Europos Sąjungos pasirinktas šalis suskirstyti į panašių objektų grupes, vadinamas klasteriais, ir matyti alternatyvų pasiskirstymą pagal veiksnių svarbumą. Gauti rezultatai padės įvertinti dabartinę situaciją Lietuvoje ir identifikuoti iššūkius bei problemas.