Baltijos šalių investicinių fondų veiklos efektyvumo palyginimas

Abstract

Straipsnyje pristatomi tiriamos temos aspektai, investicinių fondų veiklos analizė Baltijos šalyse, atitinkamų parinktų metodų rezultatai. Autorius siekia, remdamasis mokslinės literatūros sistemine ir lyginamąja analize, statistinių duomenų analize ir sinteze, parengti investicinių fondų veiklos tyrimo Baltijos šalyse atitinkamą metodiką ir pagal ją išanalizuoti, įvertinti bei palyginti investicinių fondų veiklos efektyvumą Baltijos šalyse. Siekiant atlikti IF veiklos apžvalgą, atliekama literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė, vykdoma statistinių duomenų analizė. Interpretuojami rodikliai, tokie kaip subjekto veiklos istorija, vieneto vertė, rinkos dydis. Pasirinktas tyrimo laikotarpis – 2017–2021 m. (5 m. laiko periodas). Tiriami IF, savo veiklą vykdantys Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – biržose. Empiriniam tyrimui atlikti atrinkta 10 akcijų fondų (3 iš jų yra iš Lietuvos, 7 – iš Latvijos), 11 obligacijų fondų (1 iš jų iš Lietuvos, 10 – iš Latvijos) ir 2 fondų fondai (abu iš Latvijos). Makroaplinkai vertinti taikoma daugiakriterio vertinimo metodika, paremta kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų sandaugų sumavimu (KRRSS metodas). Ekspertiniam vertinimui atlikti pasitelkta elektroninė anketinė apklausa. Baltijos šalių investicinių fondų veiklos efektyvumui įvertinti naudotas pelningumo rodiklis, palyginamasis indeksas, standartinis nuokrypis ir Sharpe’o koeficientas.