Tiesioginių užsienio investicijų prigimtis ir apimtis įtakojančių veiksnių pobūdis: teorinių ir empirinių tyrimų apibendrinimas

Abstract

Tiesioginių užsienio investicijų tematikai skiriama nemažai dėmesio. Dažniausiai analizės objektu pasirenkamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis investicijas priimančiai šaliai arba tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą lemiantys veiksniai. Straipsnyje pritaikant klasifikacijos, lyginimo, apibendrinimo metodus atlikta mokslinės literatūros, susijusios su investicijų samprata ir klasifikavimu, tiesioginių užsienio investicijų samprata, tipais, tiesioginių užsienio investicijų teorijomis ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą lemiančiais veiksniais, analizė. Pažymėtina, kad nėra visuotinai priimtinos teorijos, aiškinančios tiesioginių užsienio investicijų atsiradimo priežastis ir pasiskirstymą. Teorijos, kurios bent iš dalies paaiškina kodėl tiesioginiam investavimui pasirenkama tam tikra vieta yra šios: klasikinė tarptautinių investicijų teorija, tiesioginių užsienio investicijų lokalizacijos teorija, monetarinių zonų teorija, eklektinė teorija (eklektinė paradigma, OLI paradigma). Tiesiogines užsienio investicijas lemiančius veiksnius galima suskirstyti į vidinius ir išorinius. Remiantis atlikta empirinių tyrimų analize apie veiksnių, įtakojančių TUI apimtis, pobūdį, kryptis ir stiprumą, galima teigti, kad pastarųjų tyrimų rezultatai yra skirtingi: analizuojami skirtingi veiksniai, skiriasi nagrinėjamų veiksnių statistinis reikšmingumas, poveikio kryptis tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui. Vieni patvariausių veiksnių, vertinant statistinį reikšmingumą ir poveikio kryptį, yra ekonomikos atvirumas, rinkos dydis ir potencialus jos augimas, žmogiškojo kapitalo lygis, aglomeracijos efektas, labiau prieštaringi – darbo jėgos kaina, ekonomikos stabilumas, fizinės infrastruktūros lygis.