Švietimo reformos įtaka universitetų konkurencingumui ir pasirenkamumui

Abstract

Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje padidino konkurenciją tarp universitetų dėl finansavimo, nes esant dabartinėms sąlygoms, jie visiškai priklauso nuo būsimųjų studentų. Gautų „krepšelių“ skaičius aukštojoje mokykloje, 2009-2012 m, palyginti su valstybės finansuojamomis vietomis 2008 m., atspindi šios aukštosios mokyklos populiarumą. Universiteto biudžetas taip pat priklauso nuo to, kiek yra studentų, mokančių už studijas. Priėmimo rezultatai parodė, kad aukštosios mokyklos, kurios gavo daug „krepšelių“ , surinko nedidelį skaičių studentų, mokančių už studijas. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad stojantieji, kurie negalėjo gauti finansinės paramos iš valstybės, pasirinko pigiausias studijų programas. Tą parodo ir populiariausių studijų programų sąrašas – daugiausia stojantieji renkasi universitetus, siūlančius socialinių mokslų programas. Todėl, socialiniai mokslai, kurių studijų programos yra pigiausios, yra tarp populiariausių studijų sričių.