Rusijos sankcijų poveikis Baltijos šalių ekonomikai

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama sankcijų koncepcija: kas tai yra, kokiu tikslu sankcijos taikomos, kokių rezultatų tikimasi iš sankcijų. Buvo nustatyta, kad sankcijos gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos sankcionuojamoms šalims, tačiau visais atvejais sankcijos paveikia šalies ekonominius rodiklius, tokius kaip BVP, infliacija, eksportas. Remiantis sankcijų koncepcija, buvo svarbu išnagrinėti vieną aktualiausių pastarųjų metų įvykių – Rusijos sankcijos maisto eksportui iš JAV ir ES šalių. Tai svarbu todėl, kad Baltijos šalims tarptautiniai santykiai, o ypač su Rusija, vieni pagrindinių, kadangi šios šalys ganėtinai priklausomos nuo Rusijos dėl savo geografinės padėties ir didelė dalis krovinių, o ypač maisto produktų, yra pervežama būtent į Rusiją. Natūralu, kad sankcijų paskelbimas eksportui turėjo paveikti Baltijos šalių eksporto apimtis bei transporto sektorių. Tad buvo nagrinėjama, kaip sankcijos paveikė Baltijos šalių ekonominius rodiklius: BVP, infliaciją, eksporto apimtis, transporto sektoriaus pervežamų krovinių apimtis. Siekiant išsiaiškinti, kurią iš Baltijos šalių labiausiai paveikė sankcijos, buvo atliktas daugiakriterinis vertinimas vietų sumos ir SAW metodais, kuriais Baltijos šalys buvo suranguotos pagal Eurostato pateiktus ekonominių rodiklių duomenis. Daugiakriterinis vertinimas parodė, kad ekonominę žalą patyrė visos Baltijos šalys, sumažėjo šalių eksportas, transporto srautai, dėl to sumažėjo šalių BVP, ekonomika vystėsi lėčiau, negu galėjo. Kaip paaiškėjo, Lietuvos BVP, eksporto ir transporto srautų rodikliai, įvedus apribojimus, buvo prasčiausi.