Aplinkosaugos vadybos sistemų – EMAS ir ISO 14001 standarto analizė

Abstract

Straipsnyje analizuojama aplinkos apsaugos vadybos sistemos poreikis organizacijose, kokie šiandieninės visuomenės iššūkiai skatina diegti naujas technologijas, tausoti turimus gamtos išteklius, gerinti organizacijos įvaizdį. Kadangi visuomenė vis dažniau kalba apie nepavojingų žmogaus sveikatai ir aplinkai produktų gamybą, teikiamas paslaugas, o tai skatina keisti verslo sąlygas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Juk yra nepaneigiamas ryšys tarp gamybos ir aplinkos išteklių. Naudojami baigtiniai šaltiniai, o gamybos šalutinis produktas – aplinkos tarša. Tuo pagrindu yra sukurtos savanoriškos aplinkos apsaugos vadybos sistemos populiarios verslo srityje. Straipsnyje nagrinėja kokie reikalavimai keliami, ką privaloma įvykdyti norint gauti sertifikatą ar emblemą. Atskleidžiama ISO 14001 ir EMAS priemonių diegimo raidos mūsų šalyje ir tarptautiniame kontekste ypatumai ir problemos. Aptariama Europos Sąjungos pateikti statistiniai duomenys apie ISO 14001 standartą ir Aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą ir jų pasiskirstymą Europos Sąjungos šalyse bei Lietuvoje. Pastebima, jog ISO 14001 sistemų diegimas per pastaruosius metus padidėjo Lietuvoje, tačiau pagal įdiegtų aplinkosaugos vadybos sistemų kiekį, atsiliekame nuo pirmaujančių Europos Sąjungos šalių. Tačiau praeitais metais buvo pradėta diegti pirmoji EMAS aplinkosaugos sistema Lietuvoje, nors kaimyninės šalys jau tą daryti pradėjo daug anksčiau. Pateikiami skirtumai ir panašumai šių dviejų sistemų, taikomų siekiant sumažinti aplinkai daromą poveikį ir norima atskleisti kokią naudą teikia verslui aplinkosaugos reglamentavimas, ir jog tai nėra ekonomikos plėtojimo stabdis.